- knežinėti
- knežinė́ti, -ė́ja, -ė́jo, knèžinėti, -ėja, -ėjo 1. tr. J pamažu kutenti, katulti. 2. intr. J, Lk ieškoti ko knaisiojant, krapštinėti, šniukštinėti. 3. tr. knaisioti, kneizoti: Vaikas nevalgo, tik knežinė́ja, iškneižioja valgį Rs. \ knežinėti; išknežinėti; nuknežinėti
Dictionary of the Lithuanian Language.
